klankinti

eiti 1. judėti pėsčiomis

defiliuoti (knyg.)

marširuoti

pėdinti (šnek.)

pėstinti (šnek.)

pėsčiuoti (šnek.)

žengti Ta sujudo iš sykio, kaip ir norėdama žengti į priešakį, bet susilaikė. A)

žingiuoti

žingsniuoti Kajus prisigretino prie jos, ir jie pradėjo žingsniuoti kartu. Bpnm)

žinguoti (šnek.)

žygiuoti Mums reikėjo pernai paklausyti Ribentropo ir patiems žygiuoti į Vilnių. Atim)

2. a) greitai, lengvai eiti

baužti (tarm.)

biržyti (menk., tarm.)

braukti (šnek.)

bruožti (tarm.)

demžti (tarm.)

drožti (šnek.)

dyžti (tarm.)

goti (tarm.)

kaišti (tarm.)

mauti (šnek. Atiduodami pinigus prigrasėm mauti namo. Kta)

minti (šnek.)

mygti (šnek.)

nerti (šnek. [...] gulintieji pirmame turėjo nerti pro skylę tarp dviem aukštais sustatytų lovų arba per tarpą tarp lovų. Kta)

niogti (tarm.)

pluošti (tarm.)

skaptuoti (šnek.)

skuosti (tarm. Galėjau skuosti iki pirmųjų namų ir pasislėpti po kokiu stogeliu ar laiptinėje. Žt)

skusti (šnek.)

spausti (šnek.)

spręsti (šnek.)

tiesti (šnek.)

šveisti (šnek.)

3. b) lėtai, nerangiai eiti

bimbinti (juok., tarm.)

bindzinti (menk.)

blauzdinti (juok., tarm.)

boglinti (menk., tarm.)

campinti (menk., tarm.)

cimpinti (menk., tarm.)

dramblinti (menk.)

drambloti

driblinti (menk.)

drimblinti (menk.)

dulbinti (menk.)

dūlinti (šnek.)

gangrinti (menk., tarm.)

garglinti (menk., tarm.)

goglinti (menk., tarm.)

goruoti (tarm.)

gyslinti (menk., tarm.)

kelminti (menk.)

kervinti (menk.)

kerzinti (menk., tarm.)

kevėkšlinti (menk., tarm.)

kiautinti (juok.)

kiaušinti (juok.)

kioglinti (menk., tarm.)

kiuldinti (menk., tarm.)

kiūtinti (šnek.)

klankinti (menk., tarm.)

klemšinti (menk.)

klibinti (menk.)

kliokinti (menk., tarm.)

kliunkinti (menk., tarm.)

klumpinti (menk. Visa tai taip gerai paveikė, kad aš jau savarankiškai galėjau klumpinti per pusnis. Dm)

klumpti (menk.)

korinti (tarm.)

kramenti (šnek.)

krapinti (šnek.)

kretenti (šnek.)

kropinti (menk.)

kropti (tarm.)

krutėti (prk.)

krūpštinti (šnek.)

kuisinti (menk., tarm.)

kulkšniuoti (šnek.)

kulkšnoti (tarm.)

kulniuoti (šnek.)

kulsnoti (menk.)

kėblinti (menk.)

kėbrinti (menk., tarm.)

kėbžlinti (menk.)

lervinti (menk.)

lervoti (menk.)

liaušinti (menk., tarm.)

liurbinti (menk.)

lėlinti (menk., tarm.)

lėpinti (menk.)

pinoti (menk.)

plampinti (menk.)

plostuoti (menk., tarm.)

plumpinti (menk.)

plumpti (menk.)

plumpuoti (menk.)

pluncinti (menk., tarm.)

plunkti (menk., tarm.)

plūšinti (menk.)

pėslinti (menk., tarm.)

pėžinti (menk., tarm.)

railinti (menk., tarm.)

ripuoti (menk.)

rėzlinti (menk., tarm.)

siūlinti (menk., tarm.)

slinkinti (šnek.)

slinkti (prk. Pamatę, kad iš toliau renkasi, vėžlio žingsniais ėmė slinkti ir prašytieji kaimynai. J)

stumtis (šnek.)

sėlinti

timpinti (menk.)

tuopoti (menk., tarm.)

vilktis (menk.)

vėžlinti (menk.)

vėžlioti (menk.)

čiobrinti (menk., tarm.)

čiorinti (menk., tarm.)

čiožinti (menk., tarm.)

šliaužti (prk.)

4. dideliais, retais žingsniais ar ilgomis kojomis eiti

dimbinti (šnek.)

dybinti (šnek.)

gandrinti (šnek.)

gervinti (šnek.)

gingaruoti (menk., tarm.)

kaikščiuoti (menk., tarm.)

mastyti (šnek.)

stimpinti (šnek.)

stinksėti (šnek.)

stybrinti (šnek.)

stypinti Tėvas stypina per laukus kaip gandras, ir mažoji dukrelė jau gerojai nuo jo atsiliko. Sž2011)

stypsėti (šnek.)

stypčioti (šnek.)

styrinti (šnek.)

tįsinti (šnek.)

tįslinti (šnek.)

5. mažais, tankiais žingsniais ar trumpomis kojomis eiti

bidzenti, capenti, capnoti, capsėti, kuldenti, lapenti, lapsenti, lutenti, miklinti, ribnoti, stipsenti, tapenti, tapsenti, tipenti